Rugsėjo 11 d. Prienų „Žiburio“ gimnazijos kiemelyje buvo iškilmingai atidengtas LGGRTC pastatytas paminklas, skirtas 1941, 1944–1952 m. žuvusiems už Lietuvos laisvę Prienų „Žiburio“ mokytojams ir mokiniams**. Projekto pagalbininkai – Paminklinės plokštės, kurioje iškalta 40-ies Dainavos ir Tauro apygardų partizanų pavardės, autoriai architektai Algis Vyšniūnas ir Robertas Bardauskas, istorinį – archyvinį tyrimą atliko LGGRTC vyr. istorikės Dalia Urbonienė ir Rūta Trimonienė.
** Prienų „Žiburio“ gimnazijoje mokytojavo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Juozas Stravinskas-Kardas, Žiedas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos teksto autorius Alfonsas Vabalas-Gediminas, Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Kazys Ambrazevičius-Balandis, Klajūnas, Vincas Senavaitis-Žaliavelnis, Šiaurys, Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas Jonas Bulota-Ambo, partizanų sanitarė, ryšininkė Danutė Kemežytė, ryšininkė Anastazija Kleizaitė-Aušra, Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas Povilas Vytautas Šiugždinis-Bitinas, Dainavos apygardos štabo Spaudos ir propagandos skyriaus viršininkas Vincas Juozaitis-Vyturys ir kiti.
Justinas Marcinkevičius.
Šešiolikmečiai
Šešiolikmečiai, šešiolikmečiai
trisdešimtųjų metų gimimo,
jauni ir gražūs, liekni kaip medžiai,
vaikiškom rankoms šautuvus ima.
Laikas atėjo. Taip buvo lemta.
Grįžom į klasę, draugą užkasč.
Laikas per pusę lyg juodą lentą
perbraukė mūsų širdis ir klasę.
Liepė išspręsti paprastą lygtį.
Vėl vieno draugo klasėje stinga.
Pradeda lyti. Pradeda lyti.
Vėl vienas draugas naktį pradingo.
Laikas vis eina. Laikas vis laukia.
Šešiolikmečiai žiūri į laiką,
šešiolikmečiai rašo ir braukia,
taiso skausmingai kiekvieną klaidą.
Jauni kaip medžiai. Liekni kaip medžiai.
Dar nebučiavę. Dar nemylėję.
Šešiolikmečiai, šešiolikmečiai,
tiek daug galėję, tiek negalėję!
Laikas vis eina. Jis reikalauja
tiksliai sudėti širdį ir mintį.
šešiolikmečiai braido po kraują
apsikabinę vaikiškai mirtį.
Karstas. Ir žmonės kuždasi: „Vaikas…“
Šešiolikmečiai baigia išnykti.
Šešiolikmečiai, kelkitės! Laikas.
Mes jau išsprendėm baisiąją lygtį.
Tiek daug galėję, tiek negalėję,
šešiolikmečiai klasę palieka.
O, kiek enšteinų ir galilėjų
šešiolikmečiais žemėje miega!
PRIENŲ ŽIBURIO GIMNAZIJA
1918 metais „Žiburio“ draugija gavo iš vokiečių okupacinės valdžios leidimą steigti didesniuose Suvalkijos miestuose gimnazijas (tarp jų ir Prienuose). „Žiburio“ draugijos valdyba pirmuoju Prienų gimnazijos direktoriumi pasirinko uolų švietėją ir aistringą sodininką kunigą Peliksą Martišių***(direktoriumi buvo 1918–1944 m.). P. Martišius atvykęs į Prienus prisikalbino gyventoją J. Silvanavičių steigiamai gimnazijai išnuomoti savo erdvų namą, esantį priešais tiltą per Nemuną.
PELIKSAS MARTIŠIUS
Prie gimnazijos įėjimo iškilo 4,5 m aukščio skulptūra, skirta „Žiburio“ gimnazijos 100-mečiui ir pirmojo direktoriaus Pelikso Martišiaus atminimui. Vasario 2-ąją, per Gimnazijos dienos šventę, įvyko skulptūros atidengimo ir pašventinimo ceremonija, kurioje, be gimnazijos bendruomenės, dalyvavo ir buvę gimnazistai, mokytojai. Sveikinimo ir padėkos žodžiais susirinkusiems gimnazistams ir svečiams, skulptūros autoriams ir rėmėjams renginį pradėjo gimnazijos direktorė I. Kačinauskienė. Į iškilmes atvyko Prienų r. savivaldybės meras A. Vaicekauskas, patarėja J. Zailskienė, Švietimo skyriaus vedėjas R. Zailskas, vyr. specialistė, gimnazijos kuratorė R. Pavlavičienė. Sveikindamas žiburiečius, įamžinančius gimnazijos šimtametę istoriją, meras pasidžiaugė, kad Lietuvos 100-mečio paminėjimo Prienų rajone renginiai prasideda būtent „Žiburio“ gimnazijoje, kuri per šimtą metų Lietuvai išaugino daug garsių asmenybių. Skulptūrą pagal gimnazijos viziją sukūrė tautodailininkas A. Sakalauskas. Jam talkino A. Andriekus, metalines detales pagamino kalvis M. Breikšta. „Skulptūra – lyg Šviesos kelias: apačioje prasideda Gedimino stulpais (kurie yra tautos kelias į šviesą ir rodo kryptį į viršų, kur juda mūsų žvilgsnis) ir baigiasi Aušrine, simbolizuojančia šviesos pergalę prieš tamsą. Aušra, šviesa telydi jus visada. Būkite tame kely tvirti ,nes nuo jūsų priklauso šios žemės likimas ir net pasaulio likimas“, – kalbėjo tautodailininkas. Pajusti, kad esame vieni kitiems svarbūs, buvusio gimnazisto ,poeto Just. Marcinkevičiaus žodžiais kvietė gimnazijos prezidentė G. Lukoševičiūtė. Iškilmingame renginyje dalyvavo ir gimnazijos įkūrėjo P. Martišiaus sesers anūkas J. Prūsaitis su žmona. Giminaičiai padėkojo gimnazijai už šviesų gimnazijos įkūrėjo atminimo saugojimą ir įprasminimą. Ant kun. P. Martišiaus antkapinio paminklo parašyti žodžiai „Aš sodinau, o Dievas davė augimą“ išdrožti ir skulptūroje. P. Martišiaus devizas „MOKSLAS, DARBAS ir DORA“ buvo, yra ir bus „Žiburio“ gimnazijos kelrodis. Prienų r. savivaldybės informacija
