Justinas Marcinkevičius
„Labai ryškiaiprisimenu sekmadieninius važiavimus su tėvais į Prienų bažnyčią. Galbūt įAtlaidus.
Jau iš vakaro tėvas apiplaudavo brikelį, ratus pamerkdavo įkūdrą, kad pabrinktų ir karštą vasaros dieną važiuojant nenusmuktų ratlankis.Užkabindavo sėdynę su atlošu.
Ant tos sėdynės tarp tėvo ir motinos sėdėdavau ir aš –išpraustas, balta palaidine, sesers batais (savo neturėjau), su ilga juosta pokaklu (sako, kad ta juosta apvyniotas buvau nešamas krikštyti; po daugelio metųviename eilėraštyje Nemuną pavadinau „mano tu krikšto juosta“). / … /
Tačiau svarbiausia buvo važiavimas. / … /
Su nerimu laukdavau Bagrėno* kalno, atsiremiančio apačiojetiesiai į Nemuną.
Atrodė, vežimas lėks ir nulėks – arkliai neišlaikys. Išlipęstėvas parišdavo vieną ratą. Laimingai nusileisdavome, ir aš nurimdavau./ … /
Į Prienus įvažiuodavau saldžiai miegodamas.
/ … / Tačiau man tie važiavimai – per vasarą jų būdavo vosvienas, kartais du – liko atmintyje su niekuo nesulyginamais beveikmitologiniais žygiais į pasaulį už kiemo vartų.
Negalėčiau papasakoti, ką aš ten mačiau ir patyriau, – taibuvo mano pirmosios dvasinės kelionės“. (Ilgoji mūsų kelionė į laisvę darnesibaigė, www. kamane.lt, Ramūnas Gerbutavičius, lrytas.lt)
*Bagrėnas – kaimas Prienų rajono savivaldybėje, 2 km įrytus nuo Prienų ir 3 km į pietryčius nuo Strielčių, kairiajame Nemuno krante.Seniūnaitijos centras. Pro Bagrėną eina kelias 3307 Strielčiai–Pociūnai, taippat atsišakoja kelias į Prienus.
Bagrėno piliakalniais dar vadinami Žarijų I piliakalnis ir Žarijų II piliakalnis.
