Prienų Kristaus apsireiškimo bažnyčia – kultūros paveldo objektas, įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Stilingas, išvaizdus, reikšmingas savo architektūra tiek pats Bažnyčios pastatas, tiek joje esančios dailės vertybės. Bažnyčioje sukaupta nemažai dailės paminklų. Joje puikuojasi 5 didelės meninės vertės barokiniai altoriai. Polichroniškai išdažyti ir paauksuoti altoriai gausiai dekoruoti skulptūromis ir drožiniais. Vargonus kadaise puošė trijų grojančių angelų skulptūros.
Bažnyčia medinė. Pastatyta 1750 m. Turi Bažnyčia turi neobaroko architektūros bruožų, kryžminio plano, dvibokštė, su trisiene apside ir 4 bokšteliais. Šventoriaus tvora mūrinė.
Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1604 m. Ji buvo Birštono parapijos filija. Vyskupas Benediktas Vaina Birštono bažnyčią 1609 m. pavertė Prienų parapijos filija. Prienų bažnyčiai 1609 m. dovanotas Bagrėno palivarkas su trobesiais ir Bagrėno kaimas su 33 valakais žemės. Klebonas įpareigotas išlaikyti vikarą. Klebonas turėjo būti lietuvis arba gerai mokėti lietuviškai. XVII a. pradžioje veikė parapinė mokykla. Nuo 1644 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Klebono Vaitiekaus Izdebskio rūpesčiu 1674 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1750 m. pastatyta dabartinė medinė. Ji 1875 m. remontuota, papaltinta. Tuo metu šventoriuje pastatyta mūrinė koplyčia. Naują bažnyčią 1885 m. konsekravo Seinų pavyskupis Juozapas Olekas. 1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmtakas kunigas Juozapas Rudaitis). 1907 m. įkurta biblioteka-skaitykla. 1918 m. įsteigta „Žiburio“ gimnazija, kurios ilgametis direktorius buvo kunigas Feliksas Martišius (1879–1955).
Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia suremontuota. Prienų klebonas Juozas Zdebskis (1929–1986) 1971 m. rugpjūčio 26 d. areštuotas, už vaikų katekizaciją nuteistas 1 m. kalėti Pravieniškėse.
Šaltinis: Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios, Vilnius, 1993, p. 448-449
