Justinas Marcinkevičius – Vilniaus miesto garbės pilietis
Poetas Justinas Marcinkevičius ne kartą yra rašęs apie Vilniaus svarbą, grožį, unikalumą. „Beveik visi mano herojai gyveno, dirbo, kūrė Vilniuje […] Vilnius yra antroji mano tėviškė. Jei pirmojoje gavau emocinius pasaulio pažinimo pradus, tai čia – tas pažinimas praturtėjo intelektualiąja patirtimi“,– yra sakęs viename interviu.
Ypač pabrėžiama Vilniaus universiteto, knygos svarba: „Ir dabar man Vilniaus centras – ne Pilis, ne Katedra, o Universitetas. Tartum miestas mieste. Čia aš susidūriau su istorijos ir knygos miestu. Apie jį bandžiau šiek tiek rašyti. Gal daugiausia poemoje „Pažinimo medis“, kuri skirta Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui…“. Poema skirta Vilniaus universitetui, jo šviesuoliams: K. Sirvydui, Sarbievijui, Liauksminui, S. Daukantui. Aprašomas laikotarpis nuo Universiteto įkūrimo iki Daukanto – iki lietuviškojo sąmojingumo, sutapusio su lietuvišku žodžiu. Tai pažinimo kelias ir kova už lietuvišką žodį, už jo teises moksle, kultūroje. Vienos garsiausių Just. Marcinkevičiaus dramų „Katedra“ veiksmas vyksta senajame Vilniuje. Vilniaus katedros kūrimo istorija pavaizduota pagrečiui su Vilniaus 1794 m. sukilimo įvykiais. Pagrindiniai veikėjai įžymus Lietuvos architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius ir Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis. Vilniaus tema parašytas ne vienas eilėraštis, taip pat eilėraščių ciklas „Prie istorijos“. Senoje Vilniaus sienoje išskaitęs istorijos įrėžtus pėdsakus, Just. Marcinkevičius sukūrė poemą „Siena“, kurioje kalba apie Vilnių, žmogaus gyvenimo kelią, sprendžia sudėtingus epochos klausimus.