Prienų krašto muziejuje įrengta ekspozicija poetui Justinui Marcinkevičiui, kurioje eksponuojami asmeniniai daiktai iš Justino Marcinkevičiaus buto Vilniuje, pristatoma kūryba. Justino Marcinkevičiaus žodis atidarant Prienų krašto muziejų „Šiandien galime su džiaugsmu ir pasididžiavimu pasakyti: Prienai turi tai, ko dar niekados neturėjo – Prienai turi savo krašto muziejų. Tai daug, labai daug. Turime vietą, turime pastogę, į… Tęskite Prienų krašto muziejus skaitymą
Prienų Kristaus apsireiškimo bažnyčia – kultūros paveldo objektas, įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Stilingas, išvaizdus, reikšmingas savo architektūra tiek pats Bažnyčios pastatas, tiek joje esančios dailės vertybės. Bažnyčioje sukaupta nemažai dailės paminklų. Joje puikuojasi 5 didelės meninės vertės barokiniai altoriai. Polichroniškai išdažyti ir paauksuoti altoriai gausiai dekoruoti skulptūromis ir drožiniais. Vargonus kadaise puošė… Tęskite Prienų Kristaus apsireiškimo bažnyčia skaitymą
Justinas Marcinkevičius. „Labai ryškiai prisimenu įvykį, kuris ilgą laiką buvo jausminiu mano pareigos turiniu. Mokiausi tada, rodos, antroje (dabartinėje penktoje) gimnazijos klasėje. Tėvai nuomavo man kambarį (tiksliau pasakius, lovą) miestelyje* * ir jo šeimininkei pristatydavo maistą, kuriuo ši penėdavo mane visą savaitę, o kartais ir dvi. Buvo vėlyvas ruduo. Nežinau kodėl, tačiau tėvai tada laiku… Tęskite Namas, kuriame mokydamasis gimnazijoje, gyveno būsimas poetas skaitymą
„Žiburio“ kalnelis – dabartinės „Žiburio“ gimnazijos pradžių pradžia, nes būtent šioje vietoje 1920 metais buvo pastatytas dviejų aukštų medinis pastatas, kuriame įsikūrė tuometinė gimnazija. 1956 metais pastatas sudegė, o 1959 m. buvo pastatyta nauja tipinė mūrinė mokykla. 1995 metais įstaigai grąžintas gimnazijos statusas. „Žiburio“ kalnelis tapo simboliu, ir rugsėjo 1-ąją čia susirenka visų Prienų miesto… Tęskite „Žiburio“ kalnelis skaitymą
Rugsėjo 11 d. Prienų „Žiburio“ gimnazijos kiemelyje buvo iškilmingai atidengtas LGGRTC pastatytas paminklas, skirtas 1941, 1944–1952 m. žuvusiems už Lietuvos laisvę Prienų „Žiburio“ mokytojams ir mokiniams**. Projekto pagalbininkai – Paminklinės plokštės, kurioje iškalta 40-ies Dainavos ir Tauro apygardų partizanų pavardės, autoriai architektai Algis Vyšniūnas ir Robertas Bardauskas, istorinį – archyvinį tyrimą atliko LGGRTC vyr. istorikės… Tęskite Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Prienų „Žiburio gimnazijos“ mokytojams ir mokiniams skaitymą
1941 m. rugpjūčio viduryje į Prienus buvo suvežti aplinkinių miestelių – Balbieriško, Birštono, Jiezno, Stakliškių ir Veiverių žydai. Žmonės laikyti Prienų kareivinėse. 1941 m. rugpjūčio 27 dieną visi Prienų ir aplinkinių miestelių žydai buvo sušaudyti šalia kareivinių esančiame pušynėlyje, iš viso nužudyti 1078 žmonės. Žudynes vykdė Hamanno skrajojantis būrys – I-jo bataliono3 – ioji kuopa,… Tęskite Masinio žydų sušaudymo ir masinės kapavietės vieta skaitymą
Nemuno salų ruože, kuris prasideda 1,4 km žemiau Prienų tilto ir tęsiasi žemyn upe 3,9 km, yra susidariusios keturios pastovios smėlio salos, kurių bendras plotas apima 2,3 ha teritoriją. Šioje atkarpoje apsistoja kelių šimtų klykuolių, didžiųjų dančiasnapių, didžiųjų ančių būriai, peri tūkstantinės rudagalvių kirų kolonijos, glaudžiasi upinės ir mažosios žuvėdros, krantiniai tilvikai, upiniai kirlikai, raudonkojai… Tęskite Paukščių sala skaitymą
Alksniakiemio senkapyje yra bendruomenės pastatytas paminklinis akmuo.
Alksniakiemyje išlikęs pradžios mokyklos, kurioje mokėsi Justinas Marcinkevičius, pastatas. Justinas Marcinkevičius apie Alksniakiemio pradinę mokyklą: „Aš priklausau prie tokių žmonų, kurie pradėjo savo mokslus dar prieš II-ąjį pasaulinį karą. Pradžios mokyklą baigiau dar nepriklausomojoje Lietuvoje. Ta pradžios mokykla – tai paprastas kaimo namas, kurio viename gale gyveno mokytojas su šeima, o kitame – mes, visų keturių… Tęskite Alksniakiemio pradinė mokykla skaitymą
Justinas Marcinkevičius „Labai ryškiaiprisimenu sekmadieninius važiavimus su tėvais į Prienų bažnyčią. Galbūt įAtlaidus. Jau iš vakaro tėvas apiplaudavo brikelį, ratus pamerkdavo įkūdrą, kad pabrinktų ir karštą vasaros dieną važiuojant nenusmuktų ratlankis.Užkabindavo sėdynę su atlošu. Ant tos sėdynės tarp tėvo ir motinos sėdėdavau ir aš –išpraustas, balta palaidine, sesers batais (savo neturėjau), su ilga juosta pokaklu… Tęskite Bagrėno kalnas skaitymą
