„Justinas Marcinkevičius visada buvo su Birštonu. Kurorto vaizdai ryškūs ir jo vaikystės prisiminimuose, kai jis su tėvais keldavosi per Nemuną į Birštono bažnyčioje švenčiamus atlaidus, kai su mama nešdavo parduoti vasarotojams vyšnias ar šiaip buvodavo“ Šaltinis
Birštono sakralinio muziejaus įsteigimo idėja kilo Birštono parapijos klebonui mons. J. Dalinevičiui 1999 m. Birštono savivaldybės meras A. S. Zenkevičius pritarė idėjai, o gavus palaiminimą iš Kardinolo Vincento Sladkevičiaus, mintis įkurti muziejų buvo realizuota. 2000 m. gruodžio 26 d. švenčiant Krikščionybės jubiliejinius metus Birštono sakralinis muziejus buvo atvertas lankytojams. Eksponatus muziejui rinko klebonas mons. J.… Continue reading Birštono sakralinis muziejus
„Vytauto Didžiojo“ paminklą iš šviesiai rausvo Ukrainos granito iškalė skulptorius Gediminas Jokūbonis, architektas Vytautas Čekanauskas. Skulptorius įgyvendino daugelio birštoniečių mintis – „grąžinti“ Vytautą su žirgu į savo medžioklės vietas. Daugiau Justino Marcinkevičiaus kalba, pasakyta atidengiant paminklą Vytautui Didžiajam Birštone 1998-07-18 Į Birštoną vėl atjojo Vytautas. Nebuvo jis čia gal jau 600 metų. Išnyko per tą… Continue reading Paminklas Vytautui
„Birštonas – rojaus prieangis“, – sakė Justinas Marcinkevičius. (Iš laiško Teresei Murauskaitei) Justinas Marcinkevičius visada buvo su Birštonu. Kurorto vaizdai ryškūs ir jo vaikystės prisiminimuose, kai jis su tėvais keldavosi per Nemuną į Birštono bažnyčioje švenčiamus atlaidus, kai su mama nešdavo parduoti vasarotojams vyšnias ar šiaip buvodavo. O ir vėlesniais metais poetas mėgdavo atostogauti Birštone, džiaugėsi… Continue reading Birštonas
Įveikus 300 bokšto laiptelių, lankytojams atsiveria ypatingas gamtos reiškinys – didžiausios Lietuvos upės – Nemuno – kilpos. Nemunas matosi iš abiejų pusių, tarsi būtume tarp dviejų Nemunų. Iki šiol Nemuno kilpų kraštovaizdis buvo matomas tik pakilus karšto oro balionu, parasparniu arba nuotraukose, o dabar juo galima pasigrožėti ir iš bokšto. Šalia miškas, matosi Birštono panorama,… Continue reading Birštono apžvalgos bokštas
Škėvonių atodanga yra viena žinomiausių kvartero amžiaus uolienų atodangų Nemuno slėnio šlaituose. Ji įtraukta ir į vertingiausių Šiaurės Vakarų Europoje geologinių objektų sąrašą. Daugiau
Paskutinį kartą su „savo Marcinkevičiumi“ prieniškiai susitiko 2010-ųjų gegužę, minint poeto 80-metį (tų pačių metų gruodžio 7-ąją jis patyrė sunkią traumą, po kurios jau nepasveiko). Tąkart, kaip ir visą gyvenimą, jis ypač jautriai kalbėjo apie savo tėviškę. Poetas ne kartą yra sakęs: „Tėviškėje prasideda žmogus.“ Daugiau
Lepelionių piliakalnis su papėdės gyvenviete Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Lepelionių kaime (Stakliškių seniūnija). Seniau Lepelionių piliakalnis dar vadintas Balnakalniu, vėliau imtas vadinti Napoleono kepure. Piliakalnis yra nupjautos keturkampės piramidės formos. Iš pietų, šiaurės ir vakarų juosia žemuma, rytų – aukštuma. Šlaitai statūs: vakarinis– 15, rytinis – 7,5 m aukščio; rytinėje papėdėje yra 26 m pločio… Continue reading Lepelionių piliakalnis
1937 kareivinių rajone ant Nemuno kranto pastatytas Kęstučio paminklas. Jis buvo gelžbetoninis, padengtas granitu, sudarytas iš 7 m 40 cm aukščio pjedestalo ir 2,5 m skulptūros. Šio paminklo projektą parengė menininkas Kipras Ausiejus, kuris tuo metu Prienų įguloje atlikinėjo karinę prievolę. Paminklo statyba buvo pradėta 1936.08.05 ir baigta 1937.11.10, po penkių dienų įvyko jo pašventinimo… Continue reading LDK Kęstučio paminklas
Greimų tiltas – tiltas per Nemuną Vytauto g. Prienuose. Tilto ilgis yra 227 m., plotis 11 m. Šis tiltas jungia Nemuno skiriamas Prienų dzūkišką ir suvalkietišką dalis. Apie tai skelbia ir prie tilto esantis riboženklis. 1914 m. pirmąjį tiltą, medinį, 222 m ilgio, 8 angų pastatė per I pasaulinį karą rusai. 1915 m. rugpjūčio 19… Continue reading Greimų tiltas
